Arfa – vienas iš seniausių muzikos instrumentų. Jo atsiradimas siejamas su daugybe legendų.

Jau senovėje arfa turėjo aiškiai apibrėžtas ypatybes, nors buvo paplitusi įvairiuose kraštuose. Tai pasakytina apie jos išvaizdą ir charakteringą skambesį. Arfa nuo kitų styginių instrumentų skiriasi savo vertikalia plokštumos stygų padėtimi. Jokiu būdu negalima teigti, kad arfa kilusi iš kurios nors vienos šalies. Tai, kad arfos vaizduojamos freskose, skulptūrose, smulkiosios plastikos darbuose, pagaliau tai, kad pačių instrumentų randama per archeologinius kasinėjimus įvairiose šalyse, liudija apie senovinę arfos kilmę. III a. pr. Kr. instrumento vaizdavimas jau yra nusistovėjęs.

Žinoma, kad arfa, tapdama tokia, kokia yra šiandien, turėjo nueiti ilgą evoliucijos kelią.

Arfos pamokų metu mokiniai supažindami su instrumentu, grojimo specifika, visas mokymo procesas vyksta labai nuosekliai, atsižvelgiant į kiekvieną mokinį individualiai ir siekiant ugdyti meilę muzikai.

‍