Kauno sakralinės muzikos mokykloje smuiko ir violončelės grojimo meno galima mokytis dviem metodais: tradiciniu mokymo metodu ir Suzuki metodu.

‍

SUZUKI METODAS (Shinichi Suzuki (1989-1998) – žymus japonų mokslininkas, kompozitorius, smuikininkas, pedagogas, ugdymo filosofas)

 Sh. Suzuki ugdymo metodo filosofinės nuostatos:

1.    Talentas ne įgimtas, bet pasitelkus tikslingai kuriamą aplinką, išugdomas.

2.    „Žmogus - savo aplinkos sūnus“ (Sh. Suzuki, 1986).

3.    Suzuki metodas, kitaip dar vadinamas „motinos kalbos“ metodu, remiasi pagrindiniu principu – kaip kiekvienas vaikas geba išmokti gimtąją kalbą, taip kiekvienas gali išmokti muzikuoti.

 „Motinos kalbos“ metodo principai:

1.    Niekas nepavargsta kartoti kokį nors žodį, kai moko vaiką kalbėti.

2.    Daug kartų kartojami žodžiai lavina vaiko klausymą nuo pirmos jo gimimo dienos.

3.    Pirmieji mažylio žodžiai – šventė visai šeimai. Jis nuolat giriamas ir jam suteikiama galimybė demonstruoti savo pasiekimus.

4.    Kiekvienas naujas žodis vis lengviau įsimenamas, ištariamas ir įtraukiamas į žodžių atsargą.

5.    Šis žodynėlis kaupiamas visą gyvenimą.

6.    Kalbos išmokimas atveria beribes galimybes žmogaus gyvenime.

 Sh. Suzuki ugdymo procese svarbu:

1.    Muzikos klausymas

a.       „Pirmiau ausis, po to akis“

b.      Svarbu kiekvieną dieną klausytis muzikinių pjesių įrašų namuose, kurias vaikas turės pradėti groti.

c.       Grojant iš klausos lengviau koreguoti laikyseną, sutelkti dėmesį į garso kokybę.

d.      Išvengiama papildomo mokymosi mintinai.

2.    Tėvai – namų mokytojai

a.       Tėvų vaidmuo lemiamas ankstyvojo ugdymo procese, kadangi tėvai yra namų mokytojai.

b.      Mokymas tampa sklandesnis, kai tėvai žino kaip vaikui padėti namuose.

c.       Todėl pozityvus nusiteikimas, pagyrimas savo vaiko yra tėvų kelias į sėkmę.

d.      Vaikas ir tėvai džiaugiasi mokydamiesi groti kartu.

Suzuki tėvų – namų mokytojų užduotis: aptarti pamoką grįžtant namo; paskatinti prisiminti, ką vaikas girdėjo pamokoje; visuomet pelnytai pagirti ir padrąsinti; groti namuose pačiam, tai padės pasiruošti namų mokytojo vaidmeniui; turint rūpesčių dėl vaiko, padiskutuoti su mokytoju; padėti vaikui pajusti muzikos svarbą  gyvenime.

3.    Pamokų stebėjimas Sh. Suzuki visuomet  kviesdavo tėvus su vaikais stebėti kitų besimokančiųjų pamokų, tokiu būdu jie turi galimybę susipažinti su mokytoju, sužinoti daugiau apie pasirinktą instrumentą, pasiruošti savo būsimoms pamokoms.

4.    Kartojimas. „Žinojimas – dar  nėra gebėjimas. Pakartojimas 10 000 kartų – tai yra gebėjimas“ (Sh. Suzuki)

a.       Mokantis naujų pjesių, svarbu nepamiršti jau išmoktų.

b.      Kartojant ankstesnes pjeses tobulinama garso kokybė, intonacija, frazuotė, dinamika.

c.       Vaikai visuomet pasiruošę koncertui.

5.    „Vieno žingsnio“ pamoka

a.       Kiekvieną pamoką įvedama po vieną naują dalyką.

b.      Svarbiausia atrasti esminę problemą ir ją pataisyti.

c.       Svarbu, kad tėvai suprastų, ko mokytojas reikalauja iš vaiko. O tai reiškia, kad mokytojas moko groti ir tėvus. 

Suzuki  ugdymo turinys:

Suzuki  smuiko repertuarą sudaro 10 knygų, kuriose vyrauja pagal mokymosi lygmenis kruopščiai atrinkti klasikinių kompozitorių J. S. Bacho, G. F. Hendelio, V. A. Mocarto, N. Paganinio, J. Bramso, R. Šumano ir kt. kūriniai, kurie sudėlioti nuoseklia logine seka vienas po kito, įvedant į kiekvieną kūrinį po vieną naują techninį dalyką. Būdai, kuriais mokomasi yra demonstravimas, imitavimas, pakartojimas ir tobulinimas.

Mokinys vienu metu žengia tik vieną žingsnelį į priekį. Kai žengiamas naujas žingsnis, sena medžiaga tobulinama tol, kol nauja sąvoka visapusiškai įsisavinama. Pradedama nuo konkretaus ir einama prie abstraktaus – tai žymiai natūraliau, negu pradėti mokyti abstrakčių sąvokų. Mokiniui jos neturi jokios reikšmės, kol rankomis nepačiupinėjo ir nepanoro išmokti daugiau. Visoms amžiaus grupėms kažko išmokti turėtų būti nuostabus žaidimas ar dėlionė, kurią nekantriai trokštame sudėlioti. Mokymasis turi teikti malonumo!

Prigimtinių vaiko galių pripažinimas ir palankios ugdomosios aplinkos sukūrimas – tai ne deklaruojami, o praktiškai įgyvendinami Sh. Suzuki pedagoginio darbo principai.

„Laimingas vaikas – štai galutinis tikslas. Reikia nuolat galvoti, kas vaikui geriausia. Taip mes prisidedame prie žmonijos tobulinimo“ (Sh. Suzuki, 1986, Man and Talent)