Kiekvienas vaikas turi gabumų muzikai – svarbu mokėti juos atskleisti

Ne kritikuoti, bet mokyti su meile ir visapusišku atsidavimu. Tokie kertiniai metodai gali atskleisti išskirtinius vaiko gebėjimus, kurių galbūt nė nesitikime. Savaitgalį Kaune vykusio tarptautinio vaikų muzikos festivalio „Laudate pueri“ dalyviai kartu su pedagogais įrodė, jog tokia teorija išties veikia praktiškai.

„Kūdikis gali prisitaikyti prie aplinkos net ir gimęs kitame pasaulio karšte. Jis išmoksta kalbą ir netgi perima tam kraštui būdingą dialektą. Tai kaip galime sakyti, jog vaikas neturi klausos? Tiesa, tam, kad jis kalbėtų, visų pirma, mes turime su juo šnekėtis. Kitaip tikrai neišmoks. Juk pirmąjį žodį „mama“ jie ištaria netyčia, tiesiog leisdami savo nerišlius garsus, bet iš džiaugsmingos motinos reakcijos supranta, kad reikia tai pakartoti. Taip prasideda kalbėjimas“, – paralelių tarp kūdikio raidos ir muzikos mokymo įžvelgė svečias iš Belgijos mokytojas ekspertas Koen Rens.

Jis festivalio dalyviams pristatė paskaitą apie emocinį intelektą ir muzikavimo svarbą asmenybės formavime. Profesionalus smuikininkas savo pedagoginėje veikloje taiko Suzuki metodiką, pagal kurią nuo mažumės buvo ugdomas ir pats.

Daugiau kaip pusantro šimto Suzuki metodu grojančių smuikininkų ir violončelininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalyvavo jo surengtoje meistriškumo pamokoje. Vakarop didžiulis orkestras pasirodė Kauno valstybinės filharmonijos scenoje, kur atliko bendrus kūrinius su daugiau kaip 80 choristų.

Pastarųjų branduolį sudarė Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Cantores David“ ir svečiai iš Šiaulių – vienas geriausių šalyje berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Jo meno vadovas Remigijus Adomaitis su pedagogais pasidalino mintimis apie motyvacijos svarbą choro pamokose: „Čia veikia keturi bemaž vienodai svarbūs komponentai – tėvai, mokytojai, mokiniai ir mokykla. Viskas prasideda nuo namiškių sprendimo – sportas ar muzika. Iš savo patirties sakau, kad visada galima suderinti abi sritis. Žinoma, didžiausi „varikliai“ muzikuojant – koncertai ir kelionės.“

Chorvedys pripažino, kad muzikinio profilio mokykloms tenka svarbus vaidmuo ugdant ne vien auklėtinius, bet ir jų tėvus. Jo ilgametis darbas su choristais įrodė, kad muzika ir ypač bendruomeniškumu paremtas chorinis dainavimas turi didelį poveikį asmenybės formavimuisi. Esą chore vaikai labai keičiasi, todėl net ir rūpesčių kėlę „blogiukai“ dažnai sužiba iš gerosios pusės.

Svarbu mokytojų atsidavimas, tikėjimas savo veikla ir kryptingas tikslų siekimas, kartais netgi tam paaukojant savo laisvalaikį. R. Adomaitis šyptelėjo, kad toli gražu ne visi kūriniai iš pat pradžių atrodo įdomūs, tačiau geras pedagogas, anot jo, turi visur atrasti tą grožį ir mokėti jį perteikti vaikams. Čia pat savo teorines mintis svečias pagrindė praktiškai, surengdamas atvirą pamoką jungtiniam vaikų ir jaunimo chorui Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje.

„Dalindamiesi gerąja patirtimi ir perimdami ją iš kitų, siekiame toliau augti ir kelti chorinio dainavimo kartelę dar aukščiau. Jauniesiems atlikėjams tai yra unikali galikybė koncertuoti puikiose Kauno miesto scenose, todėl subūrėme drauge ne tik chorus, bet ir jungtinį vaikų orkestrą. Tuo pačiu čia tobulėja ir mokytojai, dalyvaudami jiems skirtuose seminaruose“, – apie savo inicijuotą renginį kalbėjo Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius kun. dr. Vilius Sikorskas.

Festivalio „Laudate pueri“ koordinatorius neabejoja, kad toks tarptautinis simpoziumas taps kasmetine tradicija, į Kauną sukviesiančia vis daugiau augančios muzikų kartos atstovų ir jų mokytojų.

„Kauno dienos” informacija

2018-03-12